- žlabanoti
- žlãbanoti, -oja, -ojo intr. Rtr, DŽ, OGLI278, NdŽ, KŽ 1. traiškanoti, varvėti (apie akis): Akys žlãbanoja, skauda DŽ2. Žlãbano[ja] akės, būs kelmas, apaks DūnŽ. Ko skaitai tamsė[je], žlãbanos ir akys Gršl. Mūsų kumelei kažina ko viena akis pradėjo žlãbanoti Užv. Per vasarą žlabanojo žlabanojo vis dar prikentamai, bet rudenį vis po dulkes akys visiškai atliko Žem. | refl.: Ot nežinau, kas yra, kad jau antras mėnuo kaip akys žlãbanojas Brs. 2. menk. verkšlenti, ašaroti, žliumbti: Nežlãbanok čia, atsitrauk DūnŽ. Baik žlãbanot ir eik valgyt Snt. Žlãbanoji lyg į skūrą gavęs Vlkv. Kas tau dabar, kad tu teip žlãbanoji? Žvr. Ko daba žlãbanoji, a nepavalgęs, a neapsirengęs? Krč. Ką tu čia teip daug žlãbanoji, juk tas nieko nepadės, tik ašaras be reikalo laistai Slv. Nežlãbanok, užteks, nusibodo man jau žiūrėt Jrb. Nei kas muša, nei ką sako, o žlãbanoja ir žlãbanoja Snt. Tokia jau didelė [mergaitė] ir dar žlãbanoja, jei tik kas ką pasako Vrb. | refl. NdŽ: Senis, išgirdęs apei savo sūnų, pradėjo žlãbanoties Yl. Nėr ko tau čia žlãbanoties dėl tokio kavalieriaus: geresnį gausi Vkš. Žlãbanokis nežlãbanojęsys, pati ne rankovė, neišversi Brs. Ar nenutilsi, ko čia žlãbanojys dėl tokio nėko Krkl. Tegu žlabanojasi, kas mėgia, mes jau ne LzP. ^ Ir žlabanojas kaip Erkino višta Sd. 3. prk. lynoti: Ka septyni broliai (VII. 10 d.) miegta, jeigu lys, tai visas septynias nedėlias žlãbanos i žlãbanos Lnk. 4. Slnt silpnai matyti: Žlibis žlãbanoja J. Juk Mockaus Petris pradėjo žlãbanoti Kal. 5. prk. menkai šviesti, žibėti: Lempa žlabanoja taip pat kaip Jokūbo akys rš. \ žlabanoti; apsižlabanoti; įžlabanoti; nusižlabanoti; pražlabanoti
Dictionary of the Lithuanian Language.